peitvis

peĩtvis (dial.) sm. (2) Kin, Prk, PrL, peitvỹs (4) K, K.Būg; N pietų vėjas, pietys: Peĩtvis pradėjo grauti, nuseks vanduo, į kokias tris dienas išvarys į jūrą Sg. Kada matot peitvį pučiantį, sakot: „Karšta bus“ CII573.